- skėterioti
- skėterióti, -iója, -iójo, sketerióti Rtr, skẽterioti, -ioja, -iojo; M, L žr. skėtrioti: 1. Žmonių būrys susitelkė į krūvą, uždusę, skėteriodami rankomis P.Cvir. Sketeriodamas rankelėmis, verkia vaikas rš. | refl.: Kai kalba, tai sketeriõsis sketeriõsis Kair. Kai pradėjo sketeriótis, tai nė suprast nebesupratau, ką nori pasakyt Šl. 2. Girtas skėteriója kap karvė ant ledo Dkš. | refl.: Jei pasilakei, nesisketeriok kaip gaidys avižose B.Sruog. 3. refl. Kaip išdrįsai abejoti vokiečių kariška galybe ir pergale? – ėmė sketeriotis jisai B.Sruog. 4. tr. M, Rtr išvynioti, išpainioti, išnarplioti (siūlus). \ skėterioti; išsiskėterioti; paskėterioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
